- dovanoti
- dovanóti vksm. Gimi̇̀mo diẽną bandradar̃biai dovanójo jám pavéikslą.
.
.
dovanoti — dovanoti, oja, ojo, dovanoti, oja, ojo 1. tr. Mž116, SD120, R, K, J duoti dovanų, veltui: Aukso žiedelį man dovanojo Vb. Tam juk Dievs dosnus gerybes mums dovanojo, kad ... vėl atsigautumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Kad nedovanosi,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I … Dictionary of the Lithuanian Language
perdovanoti — intr. 1. pakartotinai dovanoti, atleisti: Tu dovanok perdovanok, jam valdžia nedovanos Lp. 2. SD293 papirkti dovanomis: Sūdžią papirkti, perpirkti, perdovanoti KI223. dovanoti; apdovanoti; atidovanoti; išdovanoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
medalionas — medaliònas dkt. Ji̇̀s mėgo dovanóti žmónai medalionùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
abriūsas — ×abriū̃sas sm. (2) žr. abrūsas 1: Į abriūsą šluosčiaus KlvD121. Reiks man daugel dovanoti plonųjų drobelių, margų abriusė̃lių KlvD109 … Dictionary of the Lithuanian Language
apdovanoti — tr. 1. SD197, DP623, BPII13, R, J duoti kam dovanų: Apdovanojo didelėm dovanom Drsk. Karalius labai brangiais daiktais apdovanojo tą senį BsMtII115. Žmonės apdovanojo jį gausiomis dovanomis Blv. Bažnyčią savo apidovanojo ir apigražino PK8. Jūs,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apyrankis — sm. (1) 1. N žr. apirankė. 2. marškinių rankogalis: Tur, į venčiavas einant, tam savo jaunikiui marškinius dovanoti, kuriuose nei apykaklėj, nei apyrankiuose jokių ryšių netur būti LTR … Dictionary of the Lithuanian Language
atidovanoti — 1. tr. atiduoti dovanomis: Man podelė šituos karolius visai atidovanojo Všk. 2. intr. atlyginti už dovaną: Reiks svotui už saldainius atidovanot Brž. Dėkui, broleliai, už didžias dovanėles, kad atdovanotų ponulis Dievulis didesnėm dovanėlėm Eiš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlaidinti — 1 atlaidinti iter. atleisti. 1. tr. atleisti grūdinimą, suminkštinti: Kirvį atlaidinaũ, į ugnį įkišęs Kr. Nekišk į ugnį peilį – atlaidinsi Užv. Kieto dalgio ašmenis gal kalvis atlaidìnti, ir nebtrupės Rt. | refl.: Nepjauk karštą duoną – peilis… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlaidžioti — tr. 1. atsieti: Valčių mastai bei fabrikų dūmtraukiai yra su virvėmis arba vielomis atlaidžiota Prk. 2. brš dovanoti, atleisti. 3. atsiuntinėti: Lig šimto pačiai gal atlaidžiojo Pl. laidžioti; aplaidžioti; atlaidžioti; išlaidžioti … Dictionary of the Lithuanian Language